O buvo taip…

“Kai skaitysit šitą įrašą aš jau turėčiau sėsti į lėktuvą, kuris gabens mane iki pat…. Dubajaus=] Aš, galima sakyt, būsiu pradėjęs savo nepaprastąją tris dienas trunkančią kelionę į ten. Tad nuo šiol mano blevyzgos bus nukreiptos į tai ko laukėt – mano kelionę, stažuotę ir savęs ieškojimo misiją.

Kadangi viskas keičiasi, mano minčių dėstymas irgi persikelia kitur. Kaip aš beldžiuosi į kitą pasaulio galą galėsit rast čia: http://3daysblog.livejournal.com/”

Lagaminą kraunu
tyliai iškeliauju

Vilija - spjaudau sau ir gaudau

Nerašiau ilgai. Ilgai ilgai ilgai… Nes turėjau krizę. Ne kūrybinę ir ne ekonominę. Tiesiog krizę.

Turėjo viskas atrodyti truputį kitaip, bet atrodo kaip atrodo

Liko neįgyvendintų idėjų: apie interneto tiekėjo paieškas, apie AIESEC’o konferenciją, apie kelionę traukinių į Vilnių. Na bet dabar jau nieko nepadarysi=]

Bandysiu toliau kažką daryti.

Ačiū už dėmesį.

Jie vatokievat kaip mes,

Tokie kaip mes.

Biplan – Vatokievat kaip mes

Kai kažko reikia neapsimoka lengvai nusileisti. Tęsiu istoriją kaip man sekasi ieškot ryšio priemonių kelionės metu.

Supratęs, kad laisvų 500 litų neturiu (gal reikėtų sakyti jie jau konvertuoti į USD), nusprendžiau pasiaiškinti, kas per situacija su TELE2 MINI planu, nes jis iš principo labai panašus į OMNITEL STUDENTAS, tik ne toks patrauklus. Tačiau aš jau kaip ir 6 metus TELE2 abonentas ir mano mamos vardu pasirašytos trys sutartis. Tai net jei ir sugalvotų prašyti užstato – lojalumas turėjo būti pakankamai geras argumentas kodėl ne.

Ir ką gi aš sužinau:

• Nuo vasario 2 dienos visiems TELE2 abonentams yra įjungta tarptinklinio ryšio paslauga. Ir ne jie “neužmetė” už kiekvieną užstatą, nes jo NĖRA.
• Tarptinklinis ryšys veikia ir su PILDYK!!!!! Tik tu pats negali skambinti (anot salono darbuotojos).

Anot puslapio vis tik galima ir skambinti Kas išbandėte gal galit pasidalinti įspūdžiais?

Tai manau mano sprendimas aiškus – juoba, kad turiu tikrai nemažai PILDYK kortelių ir papildymų gautų iš “Naktynių”.

Kas žinot daugiau vertų dėmesio variantų? (Labas, Extra, Bitė, dar kas nors?)

———————————————————————————–

“Šiandien laimę atradau,
noriu pasakyti tau…”

Lina Joy - Nutapysiu

Prieš skaitant toliau:

1. Atsiprašau už pažadų laužymą ir nelietuvišką įrašo pavadinimą.

2. Įrašas yra subjektyvus, tendencingas ir yra paremtas asmeniniais išgyvenimais.

O istorija prasidėjo nuo to, kad nusprendžiau duoti proga OMNITEL pagerinti savo įvaizdį mano galvoje (man jie visada buvo brangūs arogantiški šikniai). Sakau reikia nebebūt durnu ir iškeisti savo žavingąjį ežį į šitą naują pasiūlymą.

Be to, man reikia telefono numerio, kuriuo galėčiau naudotis keliaudamas link Rytų Timoro, nes mano telefono numerio naudojimas užsienyje neįskaičiuojamas į abonentinį mokestį (29Lt per mėnesį paleist vėjais nelabai gudru).

Tai ką aš, būdamas dar šiek tiek durnas, padarau: nueinu į OMNITEL saloną, paklausiu kokių reikia dokumentų norint pradėti naudotis planu (nors vadinasi “Studentas”, gali naudotis bet kas iki 25 metų – žavinga), pasiteirauju ar yra Tarptinklinio ryšio paslauga (Roaming), kaip ją pasijungti, ar nereikia užstato (dieną prieš tėtis priminė, kad seniau reikdavo 200-300LT užstato norint naudotis tarptinkliniu ryšiu), paklausiu ar galima perkelt ežio numerį ir ar galėsiu jį grąžinti atgal į ežį jeigu ką.

(more…)

Gal kiek pavėlavęs (kokiais 5 metais) įrašas, bet tik neseniai pradėjau žiūrėti šį serialą nuo 0. Ir jis iš tikro turi kažką traukiančio. Nors žiūrint anglų kalba nesupranti beveik nei vieno termino ir pusės juokelių, vis vien jungi vieną seriją po kitos (ne ta pačią dieną, kaip daugelis maniakų).

Kita vertus, nieko labai ypatingo ar sudėtingo (gal čia pirmo sezono kaltė?) šio serialo struktūroje nematau - serijos pradžioje kažkas išvirsta, tada spėjami ligų variantai ir eksperimentuojama su gydymais, kai, galu gale, Haus’ui topteli išganingas sprendimas. O visų didžiausia bėda - visiškai svetima aplinka, mąstymas ir sveikatos sistema eiliniam Lietuvos gyventojui turinčiam televizorių ir leidžiančiam prie jo vakarus.

Va ir iškyla klausimas kaip tokį paprastą ir aiškų formatą pritaikyti paprastom Lietuvos žmogeliui. O jeigu paimtumėm ir pavadintumėm serialą “Mechanikas Sigis”, kuris turėtų vienus šauniausių pameistrių (Vasia - tobulas įrankių padavinėtojas, Pranas - automobilio skleidžiamų garsų specialistas, panelė X - šiaip dėl kvapo), kurie būtų ne tik vaikystėje išardę ir sudėję traktorių, bet ir spėję padirbėti rimčiausiuose Dublino ir Londono autoservisuose. Įsivaizduokite serijos pradžią: nerūpestingas vyriokas ryte skubėdamas į darbą įšoka į savo geltoną, šiek tiek aprūdijusį sedaną, užveda variklį. Pasiekus pirmąją sankryžą, pirmąjį šviesoforą pasigirsta keistas tarškėjimas.

Kamera rodo vaizdą iš lauko, leidžiasi žemyn, ties priekiniu kairiu ratu pradeda greitai artėti, rodo rato skerspjūvį, toliau lenda į ašį, kiaurai visas jungtis ir laidus bėga link variklio (šito proceso imitacija) ir viskas baigiasi tuo, kad vyrioko automobilis užgęsta. Diagnozės spėjimams (variklis, karbiuratorius, guoliai, termostatas, stabdžiai, vairo stiprintuvas) ir remonto eksperimentavimui (keisti detale, virinti tą pačia, tepti hermetiko, klijuoti, išvalyti) ribų nėra. Na, o kam gi pameistriai - aišku, kad tam, jog išsiaiškintų automobilio modelį, kur juo buvo važiuota, kokio kuro pilta, kokie tepalai naudojami, iš Kauno ar iš Marijampolės turgaus pirktas ir t.t. Nebūtų tokios pat intrigos kaip FOX seriale? Duodu ranką nukirst, su automobiliais netikėtų ir greit neišsprendžiamų bėdų netrūksta.

Savaime aišku, vien techninės detalės ir proceso vaizdavimas niekam neįdomus (vis vien 78% žiūrinčių nesupranta nei terminų, nei kas ten vyksta), todėl reikia intrigos - Sigis sirgtų vibracine liga, kurią apslopinti būtų galima tik vienu būdu - 50g kas pora valandų. Pameistrys Vasia iš tikro būtų nelegalas iš Ukrainos, kurį po kokių trijų sezonų kas nors įduotų, o Pranas, visiems išdidžiai įrodinėjantis savo gryną vilnietišką kilmę, nuo visų slėptų teisybę, kad jis iš Vievio. Būtų nuodėmė pamiršti autoserviso direktorę - Oną, kuri vis stengtųsi pričiupti Sigį padarius didžiulę klaidą - nepasveikinus ją su Oninėm…

Tokios mano, gana skurdokos mintys (nes dar tik puse pirmo sezono mačiau). Kas matot klaidų ar turit pasiūlymų - nesikuklinkit.

(more…)

- Vyrai, laikykitės bobos puola!!! – suriko obuolys, vardu Petras.

Taip puikiai, V. V. Landsbergio pagalba, pradedu dar vieną įrašą. Tai kad jau prasidėjo kalba apie derlių, pasipasakosiu ir aš (planuose tokį ketinimą jau daugiau nei savaitė brandinu :)).

Kai sakau, kad esu Šiauliuose tai nebūna tokia jau visiška teisybė – apie 50% laiko praleidžiu sode.

Nors dabar nuvykus daugiausiai darbų tenka atlikti prie naujai tebeįrenginėjamo namo, iki išvykstant studentauti pagrindiniai darbai buvo susiję su derliumi.

(more…)

Atėjus rudeniui nusprendžiau grįžti prie knygų skaitymo. Vis tik, smagus užsiėmimas ir nors šioks toks atsitraukimas nuo kompiuterio (aišku akim ne ką geriau). Tad pasidalinsiu savo įspūdžiais apie mano skaitalus.

Prieš porą dienų baigiau skaityti naujųjų laikų nei tai įžymybės nei tai ne Chuck’o Palahniuk’o vieną iš kūrinių - “Pasprink”. Tiem, kas nepažįsta šito vyruko menkas sufleris - “Kovos Klubas”. Jei ir tai nepadeda, tai nesivarginkit skaityt toliau=]

(more…)

Kadangi jau net mano didžiai gerbiamas kolega subrandino savo meno šedevrą, tai ir aš tada pradedu viešint savo neturėjimo ką veikt rezultatą.

Aš labai abejoju, kad iš skaitančiųjų bus bent keli, kurie nežino, kad už beveik poros savaičių, taip pat kaip kita mano kolega, išskrendu į stažuotę. O kažkur prieš savaitę iš nuobodulio nusprendžiau, kad, visai kaip dar viena kolega, galima papasakoti ką aš veikiu sėdėdamas Šiauliuose. Tuo pačiu pradėjau treniruotis blevyzgoti, kad nuvykus į vietą būtų lengviau dėstyti mintis.

Skrisiu čia (visai netoli dar vieno kolegos)

Išvykęs aš nebandysiu toliau siekti mokslo aukštumų taip kaip dar ši kolega.

Ką aš ten veiksiu?

Ir būsiu išvykęs šiek tiek trumpiau nei dar vienas kolega.

Kiek aš ten būsiu?

Tai tiek. Rašysiu toliau ką nors, kas ant seilės užeis. Ir neskubėk dėtis manęs į savo “blogrollus” (nebent netingit po to taisyt), nes yra galimybė, kad sekdamas kolegų pavyzdžiu imsiu ir migruosiu.

(more…)

Dar prieš geras pora savaičių, tik pamatęs kažkur netikėtai reklamą puoliau įkalbinėti brolį dalyvauti PILDYK naktynėse.

Vien pati naktinių orientacinių varžybų idėja yra žiauriai viliojanti, o dar ko verta galimybė pažiūrėti kiek prisimeni apie savo gimtą miestą.

prieš 5val

Šiek tiek drebanti širdis, nerimstančios rankos ir tvinkčiojimas smilkiniuose. Paskutiniai susiderinimai su broliu, prisijungimo vardų susižiūrėjimas, įjungtas PILDYK puslapis – na kur pirma užduotis. Parengta visa “amunicija”: pagrindiniai puslapiai ir telefonas.

Na ir pradžia visai nieko – užuomina išgliaudau ir nuorodą su adresu randu greičiau nei sistema lygiai tą pačią nuorodą pateikia kaip suflerį….

Dabar

Beieškodamas antro punkto ekipažas užklimpo kokiam tais purve ir aš likau (taip aš likau namie būti štabo informatoriumi ir net nepatyriau džiaugsmo sėdėti automobily) beviltiškai stebėti kaip einą laikas ir keičiasi sufleriai prisijungimo puslapyje. =/

Gerai, kad bent dovanų, kad ir koks reklaminis niekalas tai būtų, davė=]

Na ir iš to trumpo mūsų dalyvavimo turiu pora trumpų komentarų:

• Ganėtinai daug komandų paleidžia į visiškai tas pačias vietas – kas dėsis Vilniui baisu pagalvoti.
• Bent pirmoje užuominoje sufleriai tikrai per greit atsiranda – vėliau šiek tiek geriau.
• Papildomi klausimai tikrai gera idėja, nes kol ekipažas ieško kodo štabas turi ką veikti ir gali ganėtinai reikšmingai pagerinti komandos padėtį.
• Ir tikrai įdomumo ir kažkokio mąstymo kryptingumo prideda istorija, nors savijautos, kad tu esi filaretų laikmečio personažas ir vykdai kažkokią nėra.

Tai, kas dar dvejoja ar negirdėjot apie tokį renginį, pasižiūrėkit nuorodas ir dalyvaukit. Ir aišku eikit iki galo=D

(more…)

Kadangi šiandien nieko doro neveikiau, o vakar buvo Tarptautinė mokytojų diena pasinaudojau Mamos (kuri netikėtai yra mokytoja) pasiūlymu nuvykti į koncertą.

Priežastys dvi:

1. Norėjau pasižiūrėti kaip atrodo ex-kino teatras “Saulė” paverstas į koncertų salę.
2. Reikėjo kokio nors dienos turiningumo papildymo.

Kaip ir tikėjausi, nebuvau labai nustebintas pasikeitimais: pakabintos kolonėles, praplatinta scena, spragintų kukurūzų kvapo trūkumas, net kėdes ir tas paliko tas pačias (galėjo bent Kolos buteliukų laikiklius nuimti). 

O pats koncertas neapsėjo be įvairių fantastiškų valdžios dėdžių ir tetų pasisakymų ir sveikinimų, įžanginių žodžių ir panašių tradicijų.

Įdomi dalis buvo, Šiaulių Švietimo skyriaus ar tai kurios kitos savivaldybės įstaigos sumanyta iniciatyva apdovanoti “Tūkstantmečio mokytoją”. Buvo apdovanotas ir paminėtas kiekvienos disciplinos ar srities mokykloje geriausias specialistas. Paklausit, o kas gi nusprendė – o nusprendė tų pačių mokytojų miesto metodiniai būreliai (neklauskit, nežinau kas čia per daiktas).

Nors ką tik baigiau Universitetą, buvo smagu girdėti apdovanojamų mano gimnazijos mokytojų pavardes. Gedgaudas – tūkstantmečio mokytojas:D Žavinga!!!

Reikėtų nepamiršti koncerto. Nieko ypatingo – tereiktų pabandyti prisiminti tuos eilinius proginius koncertus mokyklose, kur dainuot mokantys vaikai stoja ant scenos ir atlieka vieną po kitos dainas. Koncertinė salė, muzikantai ir muzikos mokyklų auklėtiniai davė savo, na bet esmė ta pati.

O čia vienas iš įdomiausių ir man labiausiai įstrigusių pasirodymų:

Galiu pasakyt kaip nemokamai tai visai nieko. O diena tai ir tapo turiningesnė =]

(more…)